Elektroninės cigaretės: poveikis sveikatai ir teisinis reglamentavimas Europoje (2016-2017)
Pagrindimas: Elektroninės cigaretės buvo sukurtos 2003 m. Kinijoje ir į daugelio šalių rinką pateko kaip plataus vartojimo prekė be valdžios institucijų reglamentavimo ir mokslinių tyrimų. Tik vėliau, tabako gamintojams išplėtojus jų gamybą ir daugėjant elektroninių cigarečių naudotojų, pradėti vykdyti pirmieji moksliniai tyrimai, tiriantys šių produktų poveikį sveikatai. Mūsų šalyje priimtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, kuriame yra numatyti įvairūs elektroninėms cigaretėms taikomi ribojimai. Tačiau šio įstatymo nuostatos nėra taikomos elektroninėms cigaretėms be nikotino, be to, prekyba elektroninėmis cigaretėmis nėra licencijuojama. Tam, kad būtų priimti tolimesni politiniai sprendimai dėl elektroninių cigarečių reglamentavimo, būtina turėti patikimą mokslo įrodymais grįstą informaciją apie galimą jų poveikį sveikatai bei žinoti, kokią licencijavimo praktiką taiko kitos Europos šalys.
Projekto tikslas: Įvertinti elektroninių cigarečių poveikį sveikatai ir teisinį reglamentavimą Europoje.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priklausantiems asmenims taikomų grupinių mokymų, skirtų stiprinti sveikatą, veiksmingumo vertinimas (2016-2017)
Pagrindimas: Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir visame pasaulyje yra pagrindinė žmonių mirties priežastis. Šios mirtys sudaro 31 proc. visų mirties priežasčių . Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta dvigubai daugiau gyventojų nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir rūkymas – svarbiausi rizikos veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Taikant veiksmingas prevencijos priemones, nukreiptas į rizikingą žmonių elgseną (rūkymas, sveikatai nepalanki mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir kita), galima efektyviai sumažinti sergamum
ą ir mirtingumą nuo šių ligų. Nuo 2014 m. patvirtintas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų
sveikatos stiprinimo tvarkos aprašas, kuriuo siekiama pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos
grupės asmenų sveikatą.
Projekto tikslas: Įvertinti grupinių mokymų, taikomų širdies kraujagyslių ligų rizikos grupei priskiriamų asmenų sveikatai stiprinti, veiksmingumą ir veiksmingų mokymų organizacinių aspektų atitiktį Lietuvos praktikai.
Suaugusiems asmenims skirtų fizinio aktyvumo intervencijų, taikant savikontrolės priemones, veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas (2016)
Pagrindimas: Mažas fizinis aktyvumas įrodytas lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo rizikos veiksnių, tačiau Lietuvoje atliktų įvairių tyrimų duomenys byloja apie mažą suaugusių gyventojų fizinį aktyvumą. Europos Sąjungos (ES) šalyse atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. suaugusių gyventojų (ES vidurkis 42 proc.). Lietuvos autoriai analizavę suaugusiems asmenims taikomas fizinio aktyvumo intervencijas ir jų veiksmingumą pažymi apie savikontrolės intervencijų poveikį keičiant fizinio aktyvumo elgseną, tačiau šios intervencijos retai taikomos praktikoje.
Projekto tikslas: nustatyti suaugusiems asmenims skirtų fizinio aktyvumo intervencijų, taikant savikontrolės priemones, veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą.
DARBUOTOJŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIUS MAŽINANČIŲ KONSULTAVIMO INTERVENCIJŲ VERTINIMAS (2015-2016)
Pagrindimas: Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia gyventojų mirtingumo priežastis. Svarbus būdas, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir su jomis susijusių pasekmių, yra rizikos veiksnių nustatymas ir jų mažinimas. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika darbo vietoje yra ypatingai aktuali dėl didelio ankstyvų mirčių skaičiaus darbingo amžiaus populiacijoje.
Projekto tikslas: Atlikti darbuotojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančių konsultavimo intervencijų vertinimą.
(atsiųsti projekto santrauką)
INTERVENCIJŲ, GERINANČIŲ ANTIMIKROBINIŲ VAISTŲ SKYRIMĄ LIGONINĖSE VERTINIMAS (2015-2016)
Pagrindimas: Dėl augančio antimikrobinio atsparumo didėja gydymo kaštai, sergamumas,
mirštamumas, daugėja komplikacijų, ilgėja hospitalizacijos trukmė, auga pacientų nepasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis. Tai ypatingai pastebima stacionarines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose kaip teigiama, trečdalis išrašomų antibakterinių vaistų yra skiriami be reikalo ir nesiremiant jokiomis rekomendacijomis.
Projekto tikslas: Nustatyti intervencijas gerinančias antimikrobinių vaistų skyrimą ir taikytinas Lietuvos ligoninėse.
